Ar paskolos įmokų galima nemokėti ekstremalios situacijos atveju?
Sugriuvęs planas dėl prarastų pajamų, sutrikęs banko darbas ar evakuacija gali akimirksniu pakeisti šeimos finansinę padėtį. Vis dėlto paskolos sutartis dėl to savaime nesustoja galioti: net ir paskelbus ekstremaliąją situaciją, įmokos paprastai turi būti mokamos nustatytu laiku. Todėl svarbiausias klausimas tokioje situacijoje nėra vien tai, ar galima nemokėti, bet ir ką daryti, kad laikini sunkumai nevirstų delspinigiais, pradelstu mokėjimu ar kredito istorijos pablogėjimu.
Ekstremalioji situacija automatiškai neatleidžia nuo įmokų
Lietuvoje paskolos įmokų mokėjimą reglamentuoja sutartis ir taikomi teisės aktai. Ekstremaliosios situacijos paskelbimas savaime nereiškia, kad visos paskolos įmokos sustabdomos ar nurašomos. Toks sprendimas galėtų būti priimtas tik specialiu teisės aktu, kreditoriaus sprendimu arba susitarus su paskolos davėju.
Svarbu atskirti dvi skirtingas sąvokas. Ekstremalioji situacija yra valstybės ar savivaldybės lygmens sprendimas, susijęs su grėsme žmonėms, turtui ar aplinkai. Tuo metu nenugalimos jėgos, arba force majeure, aplinkybės vertinamos pagal konkrečią sutartį ir teisės normas. Net jeigu įvykis laikomas nuo žmogaus valios nepriklausančia aplinkybe, finansinės skolos paprastai automatiškai neišnyksta.
Vien tai, kad dėl krizės žmogus laikinai negali pasiekti banko, neturi interneto ryšio ar netenka dalies pajamų, nereiškia, jog įmoka bus laikoma neprivaloma. Piniginės prievolės dažniausiai vertinamos griežčiau nei, pavyzdžiui, prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo įsipareigojimai. Dėl šios priežasties laukti, kol situacija išsispręs savaime, nėra saugi strategija.
Ką daryti, jei įmoka tampa per didelė
Pirmas praktinis žingsnis – kuo anksčiau susisiekti su banku, kredito unija ar kitu paskolos davėju. Kreditoriui verta aiškiai nurodyti, kas pasikeitė: sumažėjo atlyginimas, prarastas darbas, sustojo individuali veikla, teko skubiai išvykti ar atsirado nenumatytų išlaidų.
Kreiptis reikėtų dar iki mokėjimo termino. Tuomet kreditorius gali pasiūlyti individualų sprendimą: laikinai atidėti pagrindinės paskolos dalies mokėjimą, pakeisti įmokų grafiką, pratęsti paskolos terminą ar pritaikyti kitą restruktūrizavimo būdą. Konkretus variantas priklauso nuo paskolos rūšies, sutarties sąlygų, mokėjimų istorijos ir žmogaus finansinės padėties.
Susitarimas turėtų būti sudarytas raštu. Vien pokalbis telefonu ar neformalus pažadas, kad „kol kas galima palaukti“, nėra pakankama apsauga. Reikia įsitikinti, nuo kada pradedamas atidėjimas, kokios palūkanos bus skaičiuojamos, ar keisis bendra grąžinama suma ir kada atnaujinami mokėjimai.
Svarbu nepainioti įmokos atidėjimo su paskolos kainos sumažėjimu. Dažniausiai atidėjus mokėjimus palūkanos ir toliau skaičiuojamos, o vėliau gali padidėti mėnesinės įmokos arba pailgėti paskolos terminas. Todėl prieš pasirašant pakeistą grafiką verta paprašyti aiškaus skaičiavimo, kiek paskola kainuos iš viso.
Kada gali padėti draudimas ir valstybės priemonės
Kai kurios paskolos, ypač būsto kreditai, būna susietos su draudimu. Jei ekstremalioji situacija sukėlė žalą turtui, sveikatos sutrikimą ar kitą draudžiamą įvykį, draudimo bendrovė tam tikrais atvejais gali kompensuoti dalį nuostolių arba padėti vykdyti įsipareigojimus. Tačiau būtina tikrinti konkrečias poliso sąlygas, išimtis ir pranešimo terminus.
Draudimas taip pat ne visada apima pajamų praradimą. Pavyzdžiui, nedarbo rizika gali būti įtraukta tik į papildomą draudimo paketą, o kai kurios situacijos – karo, neramumų ar kitų ypatingų aplinkybių padariniai – gali būti nekompensuojamos. Todėl sprendimą reikėtų grįsti ne bendru įsitikinimu, kad „paskola apdrausta“, o tikslia sutarties formuluote.
Jeigu valstybė priimtų specialias pagalbos priemones, jos būtų skelbiamos oficialiais kanalais. Tokiu atveju gali būti nustatytos laikinos paskolų atostogos, kompensacijos ar supaprastinta kreipimosi tvarka, tačiau nereikėtų remtis socialiniuose tinkluose platinamais nepatikrintais teiginiais. Informaciją verta tikrinti Lietuvos banko, Vyriausybės, savivaldybės ar savo kreditoriaus svetainėje.
Kaip pasiruošti, kad krizė nepaliktų vien su skolomis
Finansinis pasirengimas prasideda nuo paprasto skaičiaus: kiek mėnesių šeima galėtų išgyventi be įprastų pajamų. Į šį skaičiavimą reikėtų įtraukti ne tik paskolos įmoką, bet ir būsto išlaikymą, maistą, vaistus, ryšio paslaugas bei transportą. Net nedidelis rezervas gali suteikti laiko susisiekti su kreditoriumi ir priimti sprendimus neskubant.
Vertėtų vienoje vietoje turėti paskolų sutartis, draudimo dokumentus, kreditoriaus kontaktus ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės informaciją. Jei dėl krizės tektų skubiai išvykti ar ilgesnį laiką nebūtų elektros bei ryšio, praverstų ir praktinis pasirengimas – 72 valandų išgyvenimo kuprinės komplektacija.
Taip pat naudinga iš anksto žinoti, kur rasti patikimą informaciją apie pasirengimą ir veiksmus ekstremaliosios situacijos metu. Naudingų rekomendacijų galima rasti 72h.lt svetainėje, tačiau jos nepakeičia individualaus susitarimo su paskolos davėju.
Jeigu įmoka jau praleista, svarbiausia ne slėptis nuo kreditoriaus, o kuo greičiau paaiškinti situaciją ir prašyti sprendimo. Kuo anksčiau pradedamas dialogas, tuo daugiau galimybių pakeisti grafiką, išvengti papildomų išlaidų ir išsaugoti tvarkingą mokėjimų istoriją.